- kietabūdis
- kietabū̃dis, kietabū̃dė bdv. Kietabū̃dė moteri̇̀škė.
.
.
kietabūdis — kietabū̃dis, ė smob. (2) kas kieto, tvirto būdo: Žemaitis šiandien toksai kietabūdis A.Vencl. Šaltyšius visame valsčiuje žinomas kietabūdis Pč. Pyko, kam Petras toks neperlaužiamas kietabūdis, kaip ir jis pats Vaižg. Agenoras jį kietabūdis pamatė … Dictionary of the Lithuanian Language